Santrauka:
Nesu tikra, ar tinkamas toks pavadinimas šiam rudens paveikslėliui.
Kai vasara užmigs rugpjūčio miglose,
Vėl gamtai vadovauti ims rugsėjis.
Auksiniai lapai supsis medžių šakose,
Kol auksą nuskabys beširdis vėjas.
Kai spalio saulė ryto sveikinti ateis,
Matys – rasos lašeliais verkia rytas,
Susigraudinus spindulius šiltus išskleis –
Ir skaidrios ašaros bus nuvalytos.
O lapkričio diena jau bus nebeskalsi,
Bei retą naktį mėnuo bus guodėju,
Niūri diena langų akis užmerks anksti,
Vien liūdesio šešėlius gainios vėjas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-25 23:10:32
Rudens nuojautos...vaizdingos ir savitos...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-08-25 07:39:45
Žinojimas, kaip bus, kai kur žinomais ir vaizdiniais. Bet savitos nuojautos jaučiasi, vientisai taip, švelniu liūdesiu suplaukia visas tipiškai vaizdus ruduo.
Kai vasara užmigs rugpjūčio miglose > labai gražiai įeinama į rudens pradžią.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-24 22:44:39
Vaizdingai ir labai rudeniškai tikras eilėraštis. Puikiai alsuoja rudens nuojauta...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-08-24 14:32:33
Vėjuotas, rudeniškas atodūsis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-08-24 14:18:30
Kai spalio saulė ryto sveikinti ateis,
Matys - rasos lašeliais verkia rytas,
...ryto ašaroje pražydę žodžiai...gamtos dovana mūzai...