Lašus pajuto mano veidas,
iškart pravirkęs nuo lietaus,
griaustinio pagrasino aidas —
ko aš be lietsargio bastaus?
Sustojau vietoje, sustingęs
bejausme statula tapau,
ir pasirodė man lemtingas
virš miško žaibas pražūtingas,
bet pernelyg esu protingas —
aš iš esmės tik sušlapau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-08-24 17:52:17
O o o. Lietsargis yra labai gražus žodis! Patrauklu tokie atradimai pavainime.
Žaismingas kūrinys, neerzinantis rimas. Simpatiškai.
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2011-08-23 23:16:23
žavu!
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-08-23 20:20:22
va čia tai poezija
aš apakęs ir apkurtęs