Paskutinė tvirtovė trupėjo,
Išausta juk ir ji iš šalnos --
O delnuos nesutramdomo vėjo
Skausmo aidas lyg upė dainuos,
Kol žydės uoloje mėnesiena,
Kol ugniažolė degins širdy
Tavo lyros kraujosruvą vieną.
Mano meile, kur žodį vedi?
Šitą dykvietę amžiams palieka
Medžių eisena. Lyja lietus --
Ir iš naujo atgimstantį slieką
Pasitinka betonas kurtus --
Paskutinė tvirtovė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-08-20 21:00:56
Gražiai ir melodingai žydi oloje mėnesiena.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2011-08-20 20:36:16
Graudžiai dainingas, bet patiko, gal tas lietus už lango įtakoja...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-08-20 17:39:16
Dainingai apie laikinumą, kurį dažnai mėgstame tik apraudoti.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-20 12:24:30
Taip, o lietūs lyja ir toliau...Gražus ir giliamintis kūrinys.