Tą rytą bridau per rūką –
Rytas pažino.
Nors buvau užsidėjęs peruką
Aukšto pušyno.

Puoliau iš juoko į samanas –
Vai lyja lelija.
Ošia pušys nesąmones,
Gal tyliai lyja?

Kankorėžiai krenta kaip lietūs
Valandą trečią.
Lyg būtum švelniai palietus –
Įtampa krečia.

Gandrą vėl mandrą vėjai veja –
Kantrybė trūko.
Braidžioja vaikai po veją
Nuprausti rūko.

Dievus senuosius išvaiko –
Ak, meni kas kaltas?
Žodis, išmoktas iš vaiko,
Akmeny iškaltas.

Neimk tik į širdį giliai –
Į ausį čiulba.
Gaivina margi dagiliai
Bejausmį stulpą.

Tą rytą laiminga laikai
Lelijos gėlę.
Prabėgo išdykę laikai
Šalna įgėlę.