Kas į girias, kur grybai auga,
Kur minkštos samanos, paparčiai,
O aš namuose kelmą saugau,
Įtartinai jis kvepia gardžiai.

Akis užmerki ir matai –
Keptuvėje grybukai vartos,
Paskrudę šonai taip rausvai,
Turėtų būt kąsneliai gardūs.

Žinai, nevalgysi tu jų,
Pafantazuoji ir užtenka.
Svarbiausia, kad tikrai gražu,
Kada ir kelmas draugą randa.