Dar būčiau varvėjus į sekančią dieną,
Tačiau gyvasties nebeliko nė lašo.
Mes žeidžiam viens kitą pašiurpę ražienom
Ir skausmą išvydę atleisti neprašom.
Kalenantys iltimis romūs krikščionys -
Sutrupinom būtį kaip elgetos plutą.
Jei savo maldauti priklauso malonės,
Kaip tręšiamos piktžolės priešai atkuto.
Kariaujant dviem frontais bet kas nukraujuotų.
Paliaubų nebus - visos vėliavos juodos.
Iš lūpų man veržias pamišėlės juokas.
Krintu, bet kas sakė, kad jau pasiduodu?
Vėl stoviu per ištiestos rankos atstumą
Už tavo žvilgsniu neprašaunamo stiklo.
Už atimtą viltį priteisimos sumos
Paliek be odos - ne basą, ne pliką.