Aš myliu gamtą,
myliu upelį.
Ir ežerą myliu,
kur antys peri.
Paukščių čiulbėjimą,
žiedus lankose,
rytmečio rasą,
javus laukuose.
Berželį žalią,
srauniąją upę.
Myliu aš visa,
kas mane supa.
Myliu palaukę,
samanėlę žalią,
ir skambią
vyturio giesmelę.
Kur aš bebūčiau,
kur bekeliaučiau, –
nieko gražesnio
sielai negaučiau.
Čia taip malonu,
kai medžiai šnara.
Čia tėvų žemė.
Gyvent čia gera.
Čia Lietuvėlė.
Kur lietūs lyja,
gimiau ir augau.
Jausmai čia atgyja.
Šiame laikmetyje retai beišgirsi tokią pozityvią, gyvenimo džiugesiu prisodrintą šneką. Nuostabu girdėti taip kalbantį žmogų, visai šalia. Nuoširdu, vietomis gal kiek per daug deminutyvų, eilėraštis dėl to kiek naivokai suskamba.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-13 12:53:20
ir aš taip pat myliu viską – gyvenimą
Anonimas
Sukurta: 2011-08-13 11:00:31
Šiame laikmetyje retai beišgirsi tokią pozityvią, gyvenimo džiugesiu prisodrintą šneką. Nuostabu girdėti taip kalbantį žmogų, visai šalia. Nuoširdu, vietomis gal kiek per daug deminutyvų, eilėraštis dėl to kiek naivokai suskamba.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-08-13 10:21:40
...aš myliu tai...