Užu stalo, ten ir laukymėj
Lygiai ties horizontu dangaus
Užėjau, išpyliau, užvėriau
Sau duris tavo mūsų namuos
Grįžk į butelį, kaip Aladinas
Grįžk į paširdžius drąsiai, sakau
Tau išsaugosiu vyno, tikėjimo
Žemės žodžių ir žodžių dangaus
Prie bažnyčių mačiau tave klūpantį
Užu stalo tu gėrei – mačiau
Po žeme ir ant žemės kartojau
Užėjau, pamilau, negrįžau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-08-11 15:44:10
Galininkas pavadinime neatlaikys rimtesnės kritikos. Pats teksto kūnas gana žaizdotas.
Patiko stiprios, veiksm(ažodži)ų trejybės peržegnotos eilutės. Aladinas lyg svetimkūniu
pasitarnavo, konkretybe sujaukė jau nusistovėjusią paslaptingumo skraistę. Paskutinis
posmas daugiau išrištas, deramai atlaiko visą prasminį laiko bei vietos aplinkybių svorį.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-08-11 12:46:49
paskutinis posmas nelabai nelabai
visa kita įdomu
su paslaptim