pianistas

kai vakarais supanašėjama su rudeniu
ir senstant sutemai virsti į pilnatį
tampi juokingas savo sentimentais
per daug įsimylėjęs garso tuštumą
Liepsnelė

2011-08-09 23:37:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2011-08-11 10:10:32

Įsiklausymas.
Leiskime pildytis svajonėms:)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2011-08-10 22:23:55

''kai vakarais supanašėjama į rudenį
ir senstant sutemai virsti į pilnatį''
vat šitos eilutės tikrai topinės!

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-08-10 22:15:18

pradžia labai pagavo :)

Anonimas

Sukurta: 2011-08-10 08:00:35

Na yra žinomi dainos žodžiai - "garsas tyloje, tyla garse", bet gi visgi antroji eilutė - alogizmas, garso tylos nebūna, bent menkiausias garselis - jau ir yra garsas

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-08-10 07:43:06

Man labai gražios pirmos dvi eilutės, kai susikaupia jausmai, norisi fortepijono garsų... nuteikia rimčiai, o
o antros dvi taip žaismingai, netgi švelniai saviironiškai išsklaido tą rimtį:) Bet garso tyluma išduoda ir mielą prisiminimą:) suprantu, kaip įstrigusį, išlikusį fortepijono skambesį mintyse.

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2011-08-09 23:47:07

nuostabu, taip talpiai, o suskambo kaip visa simfonija... :)