Na yra žinomi dainos žodžiai - "garsas tyloje, tyla garse", bet gi visgi antroji eilutė - alogizmas, garso tylos nebūna, bent menkiausias garselis - jau ir yra garsas
Man labai gražios pirmos dvi eilutės, kai susikaupia jausmai, norisi fortepijono garsų... nuteikia rimčiai, o
o antros dvi taip žaismingai, netgi švelniai saviironiškai išsklaido tą rimtį:) Bet garso tyluma išduoda ir mielą prisiminimą:) suprantu, kaip įstrigusį, išlikusį fortepijono skambesį mintyse.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-08-11 10:10:32
Įsiklausymas.
Leiskime pildytis svajonėms:)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-08-10 22:23:55
''kai vakarais supanašėjama į rudenį
ir senstant sutemai virsti į pilnatį''
vat šitos eilutės tikrai topinės!
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-10 22:15:18
pradžia labai pagavo :)
Anonimas
Sukurta: 2011-08-10 08:00:35
Na yra žinomi dainos žodžiai - "garsas tyloje, tyla garse", bet gi visgi antroji eilutė - alogizmas, garso tylos nebūna, bent menkiausias garselis - jau ir yra garsas
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-08-10 07:43:06
Man labai gražios pirmos dvi eilutės, kai susikaupia jausmai, norisi fortepijono garsų... nuteikia rimčiai, o
o antros dvi taip žaismingai, netgi švelniai saviironiškai išsklaido tą rimtį:) Bet garso tyluma išduoda ir mielą prisiminimą:) suprantu, kaip įstrigusį, išlikusį fortepijono skambesį mintyse.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2011-08-09 23:47:07
nuostabu, taip talpiai, o suskambo kaip visa simfonija... :)