Kai skausmas – benamis, beprotis
Išdauš tavo langus sparnais,
Aš tau nenustosiu sapnuotis
Per ryškiai šiek tiek, per dažnai,
Kai laikas sumišęs atrodys,
Paklydęs skubės ne į mus,
Aš tau nenustosiu sapnuotis
Smėlėtu taku į namus,
Kai tavo ne vaikiško stoto
Ilgėsis mani vakarai,
Aš tau nenustosiu sapnuotis
Žinojimu – viskas gerai,
Kai gaidos, ilgam užnūniuotos,
Tylos išbučiuot neįstengs,
Aš tau nenustosiu sapnuotis
Akordais šaltinio vandens,
Kai viskas per daug apgalvota
bus: norai, laiškai, pažadai,
Aš tau nenustosiu sapnuotis
Į „Būsi? “ išslydusiu - „Taip“.
Pelkė
2011-08-09 16:41:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-10 23:03:35
sava vaga - GERAI!
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-08-09 23:11:31
Gilus, tikras jausmas...... Ir tie besikartojamtys žodžiai "Aš tau nenustosiu sapnuotis" lyg apjungia posmus ir gaunasi be galo gražus, jausmingas eilėraštis.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-09 17:40:15
pritariu antanui vėjyje - teigiamumas iš tiesų juntamas. Patiko ketvirta strofa.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-08-09 17:25:56
gera šiame kūrinyje tas ,kad pamačiau teigiamą nuotaiką, optimizmą. sveikintinas dalykas po tiek pesimistinių eilėraščių,. šaunu!
Anonimas
Sukurta: 2011-08-09 17:09:00
Pirmosios dvi eilutės man labai patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-09 17:08:13
dainingas, jausmingas...tik paskutinė eilutė kiek užkliuvo man...