džiugu gulėti lovoje
krucifiksą apsikabinus
adata ištrauktam
iš žalios nakties odos
nes aklinai uždarame konteineryje
sirpsta ligoninės atliekos
kvapnios lyg žiedas
melsvas ar kruvinas
ir aš ten buvau
labai vėsiame rūsyje
ore kybančiom dujom
pakaruokliu suknežinta nosimi
kur melsva spiritinė lempelė
lyg elektrinis malūnas
kurio gaudime
ant kablių sukabinami
jūs