Nejau likimas
Man klajūno dalią lėmė -
Keliaut po svetimas šalis?
Juk aš turiu namus, namai - mane,
Tai ko daugiau galiu tikėtis?
Nebent išgirsti verkiančius medžius,
Sugauti rankom vėją,
Pasemt delnais iš šulinio vandens
Ir vakarais pagirdyt žiogą.
Dar kartą pamatyti
Tavo mylinčias akis
Ir paprašyt žmonių,
Kad net basom nevaikščiotų
Po mano sielą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-11-19 10:52:30
Kad net basom nevaikščiotų
Po mano sielą...
Gerai pasakyta...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-08-07 20:54:50
pabaiga gražiai vainikuoja.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2011-08-06 22:57:11
nusirengėt širdį
ir vieškeliui davėte valią :)
bet šitaip gražu, net blakstienom baugu praeiti
Anonimas
Sukurta: 2011-08-06 21:23:04
Jautri siela :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-06 21:00:16
taip jau gyvenimas klostosi, kam klajonės, o kam tik namų kiemas...Bet kaip smagu grįžti į namus...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-06 13:19:35
...net basom... :) ...arba... dovanoju tau
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-08-06 12:15:13
Ritmas tai gerai išlaikytas...o ir tekstas neblogas.