Santrauka:
Mylimam tėveliui
Esu tavo prisirpusi svajonė,
Pražydusi pievoj užburtoj,
Gimusi tarp dangaus ir žemės,
Užaugusi tavo pasakoj sukurtoj:
Kur kiškiai nuolat miltus renka
Nuo kiekvienos šakos, žolės, gėlės
Ir kepa pyragus tik man,
Kur debesis galiu pasiekti
Palypėjus nuo tavo peties,
Kur žemuogės saldžiausios
Tik ant smilgos, surinktos
Tavo tėviškos širdies,
Kur namų slenkstis,
Kuriuo tiek kartų ėjom
Ir kviečia grįžti
Vis atgal...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-08-05 08:08:36
Šįkart paaiškinsiu viešai :) Maža būdama basomis vaikščiodavau namų slenksčiu, matuodavau kiek telpa pėdų. Tėtei liepdavau daryti tą patį :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-08-04 20:38:31
namų slenkstį galima peržengti. O kaip juo eiti? :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-04 19:38:15
jautriai apie brangų žmogų
Anonimas
Sukurta: 2011-08-04 18:13:08
Gardžiai kvepia - dievinu žemuoges...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-04 17:49:25
...laiminga vaikystė :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-04 16:03:52
trumpinčiau iki grynuolio.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-08-04 15:23:53
Nuoseklus pasakojimas, tik nelabai poetinis. Nors ir bandyta kalbėti metaforiškai, tačiau galiausiai kūrinys vis tiek panašus į aprašinėjimą.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-08-04 14:34:29
Kvepia žemuogėm ir kiškio pyragais.Vaikystė.
Ir nuostabi svajonė.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2011-08-04 14:11:36
Gražūs tikri jausmai...Aš, tėvas, būčiau labai laimingas ir didžiuočiausi dukra...