Žemuogės ant smilgos

Santrauka:
Mylimam tėveliui
Esu tavo prisirpusi svajonė,
Pražydusi pievoj užburtoj,
Gimusi tarp dangaus ir žemės,
Užaugusi tavo pasakoj sukurtoj:
Kur kiškiai nuolat miltus renka
Nuo kiekvienos šakos, žolės, gėlės
Ir kepa pyragus tik man,
Kur debesis galiu pasiekti
Palypėjus nuo tavo peties,
Kur žemuogės saldžiausios
Tik ant smilgos, surinktos
Tavo tėviškos širdies,
Kur namų slenkstis,
Kuriuo tiek kartų ėjom
Ir kviečia grįžti
Vis atgal...
Jazminas

2011-08-04 14:01:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2011-08-05 08:08:36

Šįkart paaiškinsiu viešai :) Maža būdama basomis vaikščiodavau namų slenksčiu, matuodavau kiek telpa pėdų. Tėtei liepdavau daryti tą patį :)

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2011-08-04 20:38:31

namų slenkstį galima peržengti. O kaip juo eiti? :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-08-04 19:38:15

jautriai apie brangų žmogų

Anonimas

Sukurta: 2011-08-04 18:13:08

Gardžiai kvepia - dievinu žemuoges...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-08-04 17:49:25

...laiminga vaikystė :)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-08-04 16:03:52

trumpinčiau iki grynuolio.

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2011-08-04 15:23:53

Nuoseklus pasakojimas, tik nelabai poetinis. Nors ir bandyta kalbėti metaforiškai, tačiau galiausiai kūrinys vis tiek panašus į aprašinėjimą.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2011-08-04 14:34:29

Kvepia žemuogėm ir kiškio pyragais.Vaikystė.
Ir nuostabi svajonė.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2011-08-04 14:11:36

Gražūs tikri jausmai...Aš, tėvas, būčiau labai laimingas ir didžiuočiausi dukra...