Šviesa lange turbūt išėjusi atostogų...
Belieka melsti, kad trumpų, kad ne dekretinių,
Kai pasišiaušęs laikas nesileidžia glostomas
Ir nepaklūsta nei manam „greta“, nei „vieton“,

Kai stygos perpjauna pirštus ir išsiderina,
Kai smilkiniuos neišdainuotos gaidos tvinksi,
Neplak manęs – aš skausmas, neįpirkęs nejautros,
Manęs neguosk – aš žvilgsnis, verksmo neįpirkęs.

Kai vakar ir rytoj galanda vienas kitą,
Kai šiandienos grynumas veidą varsto kulkom,
Neplak manęs, juk aš – „atleisk“ neišsakytas,
Manęs neguosk – aš tik nurytas „mea culpa“.