Link savęs einu kiekvieną dieną
Ir tolstu kaskart per metrą atgal,
Kai drugiai atsimuša į sielos stiklą,
Debesys apkamšo dangų, o mano mintys
Nardo nepažįstamos jūros gelmėse.

Link tavęs mokausi artėti kiekvieną valandą,
Kurios kartais virsta mėnesiais, metų laikais
Ar net dešimtim akimirkos atodūsių,
Prispaudusių rugius prie kūno kontūrų,
Krentančių liūtim į kraują suvilgyti viltim.

Link pasaulio slenku kiekvieną kartą
Palietus kito veidą, kur praeitis
Ir dabartis klijuoja ateities erdvę
Su neaiškiom planetom, juodosiomis
Dėžėmis ir nepatirtų jausmų kuždesiais.