tiktai skaitančios rankos
lig tavęs įsismelkia
jos negali paliesti
negali nuskriaust
kol giliau užu gelmę
nusitęsia naktys
nuo tavųjų kliedėjimų
iki manęs
tu ir vėl sutrinki
atvirauji ir teisinies
užkalbėdamas ratą
gyvybės žalios
aš lieku nebyli
ir nė kiek nesudvasinta
įsitvėrusi knygos
tavęs ir tylos
nes tik skaitančios rankos
pakankamai ramios
užsimerkus paliksiu
laukti tavęs
iki vėl prakalbėsi
tik lūpom
ne puslapiais
iki kartą paliesi
iki nebebūgštausi