Ei, pažaiskim
Šešėlių teatrą,
Aš pasiimsiu peilį,
Tu gali parodyt kiškį.
Pažadu, kad nenudėsiu jo
Pirmu smūgiu.
Sužeisiu ir lauksiu
Nukraujavimo.
Kaip sutanuoti vyrai
Kad laukia dar vieno
Nukryžiuotojo gimimo.
Tiesa, nedegsiu
Žvakių keturių,
Pasičiupau degtukų.
Tik nedrebėk,
Nebūsiu taikli,
Užsidenk akis voratinkliu,
Žinau, kad bijai.
Pažaiskim darkart
Jausmų kaladėlėm,
O pavakariams mama
Iššutins kiškį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lemuelis
Sukurta: 2011-07-29 23:32:45
Viskas gerai su tom dviem paskutinėm eilutėm, man patinka, kaip rašot apie sutanotus vyrus
Anonimas
Sukurta: 2011-07-28 20:26:24
na, o man mintys ties kiškiu neapsistoja ir atrodo, kad eilėraštis juo nesibaigia. Čia lyg kažkoks negeras ritualas. Sutanuotieji laukia kol jūs baigsit valgyt kiškį šį vakarą- taip gali būti, ar apie tai nepagalvojai?
Anonimas
Sukurta: 2011-07-28 14:39:07
O man irgi. Įdomiai!
Vartotojas (-a): JuodasAngelas
Sukurta: 2011-07-28 10:57:55
O kam reikia aiškintis, kodėl? Jei patiko - ačiū, smagu girdėti :)
Anonimas
Sukurta: 2011-07-28 10:51:10
...
Anonimas
Sukurta: 2011-07-28 10:49:43
Man labai patiko, kodėl?!