Atskridai tu ant gandro sparnų,
Ant gandro sparnų ir išskrisi,
Pasiėmus skaistumą laukų,
Vaivorykštės dangišką šypsnį.

Piliarožė vėjy blaškysis,
Netekusi rūbų puošnių,
Varnėnai viršūnėje vyšnios,
Susipeš dėl uogelių kelių.

Guls ant žemės geltonos ražienos,
Ištuštėjusiais drieksis laukais,
Rugpjūčio nukandžiotos dienos,
Pasunkės rudeniniais darbais.

Susirinkę į klegantį būrį,
Atsisveikins gandrai su namais,
Paskubėt ilgakojai juk turi,
Kelyje laukia jūros, kalnai.

Kai pakvips bulvienojai vėl dūmais,
Rankos rugį žemelei grąžins,
Išsigandę šalnos ir nuliūdę,
Klevai žolę rausvai padabins.

Rudenėjant, tamsiam vakare,
Padejuosim, kad greit dar negrįši,
Buvo gera gyvent tavyje,
Vasarėle, nuraudusi vyšniom.