* * *  
                                            
Naujam laike – šiandieną gyvenu,
nepabijosiu, nors gal maža šansų,
prisipažinti, kaip aš myliu  Jus,
didingais žodžiais rusiško romanso.

       Jus pamilau, svajoju ir jaučiu,
       šiandieną nuojauta man Jus paskyrė,
       laukiu atsakymo ir Jūsų akyse,
       kartodamas vien Jūsų vardą tyrą.

Tos akys gal kitam nusišypsos,
liksiu nesuprastas, taip – maža šansų.
Nesikartojančios tiktai minutės stos
pagerbti žodžių šio romanso.
  
         Aš Jus tik pirmą kartą sutikau,
         o atsivėrė jau pasaulis kitas,
         aš myliu, – vien tik jus matau,
         girdžiu tik žodžius Jūsų pasakytus.

Romansas, jaudulys ir taip šviesu,
jo žodžių Jums visa prasmė skirta.  
Gal atvirumo maža – gal per daug,
Jūs man šiandien likimo dovana.

         Nueisit Jūs, ištarusi „Sudie“...
         Liks tuštuma, pajausiu kraupią tylą,
         bet vis galvosiu vien tik apie Jus,
         kartodamas vien Jūsų vardą tyrą.


  * * *