Mylimasis mano,
žydi sodai, nuo kasdien miesto purvą plaunančio lietaus.

Mano protą plauną netektys. Ir gyvenimas.
Ir daros tik tamsiau. Tamsiau?..

Po vasarvydžio nakties ošimu, atsiguli šalia ir girdžiu kvėpavimą ir dūžius.
Mylinčios širdies.

Tapai nuo manęs priklausomas.
NArkotikai tavieji esu.

Bet aš nebenoriu.
Banali tapo mudvieju egzistensija.

Mintimis veju tave tolyn.
Aš nenoriu.
Nenoriu šiąnakt mylėtis. Aš nenoriu būti.
Ir nenorėsiu rytoj.
Ir poryt.
Ir sekančias, savaites, mėnesius.

Ir jaučiuosi purvina, lyg išdavusi tave su tūktančiais vyrų.
ir bijau, kad neišgirstum manųjų minčių.
Nuleidžiu galvą.

Užsidegu cigarete.
Rūkau.

- Mylimoji?
- Tuojaus sugrįšiu.