už rūko saulėlydžio amžino nerimo
už buvusio aidinčio menėj gyvenimo
susitikti su tais kas tave vis dar mena
ir tu prasapnuoji tą mintį kutena
pažįstamos sienos portretai svaigimas
ir ten kur sode jis sedėjo parimęs
nenaudėlis slėpėsi tikimas dievas
liūdėjo nes jis netikėjo nei vienu
tave vis dar mena karščiuojančios akys
ištirpusi muzika klavesininės naktys
sulaikius pasauliui devynis kvapus
nušvinta
dabar
                            ar prisimeni mus?