Žalgirio Pergalės Parkui prie Cinkiškių

Sustok prie kelio, jei kada važiuotum,
Kur medžiai puslapius garbingus rašo,
Koplytstulpiai lyg kovai išrikiuoti,
Pakilę ąžuolai vainiką neša.

Atnešę, padeda prie kojų Vytautui, Jogailai,
Pulkų vadams, seniūnams įvairių kraštų.
Žaliai, kaip spinduliais eglaitės šviečia dailiai,
Net vėlų rudenį ir žiemą tarp sniegų.

Netrinksi žirgų pasagos, nežvanga kalavijai,
Didvyriai ilsis protėvių vėlių šaly,
Palikę Žalgirį, mums amžiną siekimą
Kovot kaip jie, kad būtume laisvi.

Šalia Karalgiris, lietuviams šventa žemė,
Kur geso mūšyje sukilėlių viltis
Nusviesti priespaudą, vergovę rusų caro,
Be šautuvų, vien dalgiais, maldomis.

Atgulusiems už Lietuvą, gėlių jau nebereikia,
Kaip ir garbės, istorinių, skambių vardų.
Jų atmintis tai mums gyvent jėgų, stiprybės teikia
Išlikti gražia tauta tarp daugelio kitų.

Sustok prie Cinkiškių, tarp Kauno ir Kėdainių,
Paliesk koplytstulpį ar ąžuolą ranka,
Tegul iš amžių kovotojų dvasia pareina
Lietuvio širdį stiprinti drąsa.