Iš žemės išdygęs link žiedo stiebiaus.
Tarp lapų paklydęs lyg jūroj blaškiaus...
Ir štai aš viršūnėj - suskleidęs save,
- Bitut, kur skrajoji? Apdulkink mane.

Aš čia, aš viršuj - lyg ir mano svajonė...
Tik trūksta tavęs mano siekių dėlionėj.
Atskriek aukso dulkėm, išlaisvink mane -
Pasiimk su savim - leisk žydėti šalia.