- Palik ir man saldžiausio girios kvapo,
Kurį rausvi žiedai saulėkaitoj sugėrė.
Tik nežinau, ar beišgirs plaštakė,
Sparneliais plakdama ant stiebo raudonėlio.

O gal užteks trapaus minutės grožio,
Kurį radau palaukėj tarp žolių?
Žiūrėčiau taip gal valandą, atrodo,
Lyg akimis ten aš nektarą tą geriu.

Akimirkoj mažoj tiek daug gali pajausti
Ne vien tik vasaros atvertų paslapčių,
Bet širdimi suprast, kas šiandien tau svarbiausia –
Laimingu būt tikrai bet kur galiu.