Susumavus autorės ir Godos mintis, nuostabus haiku. Idėja visgi priklauso autorei. Gražu.

:) ... neskaičiuojamas laikas prapuola

Goda kaip ir viską išsakė. Ką aš matau - tik saulės laikrodį pirmoje eilutėje. Pagrindinė tema nužymėta, bet vizualaus temos išplėtojimo, akcentuoto kažkokios sau atskleistos tiesos suvokimo momento pritrūko. "Gyvenimo žudikas" - visiškai haiku netinkama abstrakti ir nelogiška eilutė, o "papuošia kopą" - greičiau dekoratyvinis elementas, greičiau tik priedas, bet ne haiku kulminacijai tinkama eilutė. Kažko reikia ieškoti savyje, kodėl tas saulės laikrodis svarbus, kokį vaidmenį jis atlieka gyvenimiškoje situacijoje.

saulės laikrodis
pasimatymas kopose
po saulėlydžio

Sakoma, kad gyvenimo, žmogaus žudikas - laikas, na, o čia tarsi apkaltinamas saulės laikrodis, nesutikčiau. O jei žiūrėti į antrą eilutę atskirai nuo pirmos, tada ta vaizdingai apibendrinta abstraktybė lieka kaip pakibusi. Visumoje, man čia painiojasi konkreti prasmė su abstrakčia. Manau, reikėtų kažko konkretesnio į antrą eilutę. Pagal nuotaiką:
saulės laikrodžiu / paskutinis spindulys / papuošia kopą.