Pirmasis man rodos per daug fragmentiškas, norėta labai daug į vieną vietą sudėti. Siūlyčiau pasirinkti kažką vieną iš šių neišbaigtų temų, kurių kiekviena galėtų virsti atskiro haiku pagrindu: eglės, žvaigždės arba kalėdų giesmė. Kaip išbaigtą temos pavyzdį norėčiau pateikti man patikusį rusų autoriaus Sapego žiemos haiku:

елочный базар
дети играют в прятки
в маленком лесу

eglučių turgus
vaikai žaidžia slėpynių
mažame miške

O antrajam trūksta "finalinio akordo", trečiosios eilutės, nes negyvosios gamtos personifikacija haiku žanrui apskritai nėra būdinga, o ir konkrečiu atveju suskamba neįtikinamai. Jūsų vietoje sezoniškumui nusakyti palikčiau rudenį ir "pasirėmimą lazda" kaip pagrindinę temą. Gal veikėjo iš viso nereikėtų įvardinti, palikti kiekvienam skaitytojui "susikurti" savajį keliauninko vaizdinį:

į kelią rudens
pasiremdamas lazda
nulaužtos šakos

eglės lyg žvakidės... turbūt gali vidurvasary nuklaidinti į žiemos šventę:) saulėtai vasariškas pakilumas būtų lyg užuomina į sąsają su džiaugsminga kalėdų visuotine dvasia. Tik tokias mintis sukėlė. Spindintis visas. Šiaip, kalėdinė nuotaika ryški, bet haiku intrigos nėra.

O antrasis ryškiai alegoriškas, kaip haiku - ne, bet kaip poetinis blyksnis - vaizdžiai raiškus.