Santrauka:
Tu esi tu-visos tavo puses manyje.
Viena pusė - į duris
Kita – į mane
Susiplėšyk į dvi asmenybes
Ir išeik – vienakryptis,
Kita – būk greta,
Kad galėčiau namie pasilikti.
Gal sutemstant
Išnyksta riba tarp ribų
Ir apglėbus tik pusę laukimo
Aš lekiu susitikti
Su tavo kitu
Pakelės apsnigtu piligrimu
Susidvejinęs svetimas
Vargo tinklais
Slenka sunkiai marška
Nuo nuogybės
Atėjai taip užtikrintai
Ledo kalnais
Ištirpai manyje
Dviem būtybėm.
2006-04-30
Eilės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-06-09 11:26:11
O čia jau man patinka. Yra jausmas, yra originalumo. Tikrai neblogai.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-06-08 16:51:54
Viešpatie, ar apie tokį susidvejinimą čia? Na jeigu nesuvoki net ką autorius šneka-ar verta komentuoti?
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-06-08 12:34:19
susidvejinimas psichiatrijoje vadinamas- šizofrenija, todėl eiliuko nesigauna man priimti kaip teigiamo
Anonimas
Sukurta: 2006-06-07 20:26:15
Įdomus kūrinėlis. Dalis nuo "Ir apglėbus" patikiau labiau nei pirmoji - originalesnė, rimtesnė.
Autentiškai.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-06-07 20:04:39
puse laukimo > pusę laukimo (pataisysiu)
Su tavo kitu (kuo? piligrimu?) kyla klausimėlis > gal su tavim kitu norėta pasakyti (nedrąsu man čia taisyti, nes nežinau konteksto)
Susidvejinęs svetimas
Vargo tinklais
Slenka sunkiai marška > jei marška slenka, tai gal susidvejinusi??
Yra neblogo eiliaus apmatas, bet reikia sutvarkyti jį dar. Jei sugalvosi taisyti ką nors, padėsiu. Nepalik tokių neaiškumų ... Sėkmės!