Sutirpo užnugaris. Kasdienybės teismas
Vienodai skelbia tik rūsčias bausmes,
Jos trukdo jausti, koks šis laikas keistas,
Kai kraujo balso nebegirdim mes,
Kai vienas kito tampam prokurorais.
Gynyba tyli. Nekaltų nėra.
Beaistris kraujas nuteka be norų
Ir metais virsta kiekviena para.
Net ir išvydus veiksmo beprasmybę
Sustot pusiaukelėje  niekaip negaliu -
Mes lyg agonijoj viens kito įsikibę:
Likimo žaislas iš dviejų dalių,
Kur niekas nedera - nei turinys, nei forma.
Pratrūkęs žodis veržias tulžimi,
Nes jis užgimęs tarsi Aukso Ordoj -
Juk tu kaip vergę moterį imi.
Man kaupias nuoskaudos tarsi nuodai pas angį.
Prispausi - kirsiu. Pats prisiprašai.
Sutvėrėm buitį - karcerį belangį,
Čia negraudina ašarų lašai.