Klasėje kasdien praleidot
ne vienerius metus.
Kitų tokių nebus.
Už juos jūs užmokėsit
išsiskyrimo kaina,
užvertę paskutinius vadovėlių lapus.
   Nenorėkit, kad tie metai skubėtų
į praeitį tylią,-
perdaug jiems atiduota
svajonių ir tiesos.
Moksleiviška draugystė
pilkuos keliuos išdyla,
bet jums šios draugystės
dar ilgai reiks visos.
Juk taip negrįžtama,
taip artima ir taip nutolę bus
svajingi jūsų vakarai,
žvaigždėtos naktys.
Dabar jau viskas pasikeitė.
Suaugote. Keliai išsiskirs.
Ir bus tik atminty
tos dienos ir draugystė.
  Kas kartą vis kitaip,
vis kitaip susitiksit,
kažko nesulaukę,
kažką išdalinę.
Degs praeitis-
jūsų tolstantys žingsniai.
Lyg vytumėtės pūką,
lyg neštumėtės šviną...