niekis

Tu išeini.
To dar nežino niekas,
O man teks vėl pavasarį iškeist į gūdžią žiemą.

Tu palieki,
Nors čia nelieka nieko,
Piktu praeiviu pasivertęs –
Tu palieki.
Ir aš čia lieku.

Tu užmiršti,
Taip miršta mūsų dievas.
Mes jį kartu sukūrėm,
O šiandien jis tau
Niekas.

Tu išeini,
Aš tau meluoju –
Niekis.
Ir lieku.
Aš, žiema ir
Ponas Niekas.
Jurgino žiedas

2011-07-10 21:24:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-07-11 11:54:48

pabaiga-LIUKS

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-07-10 22:02:07

dienoraštinis, jausminis. nors yra poetinio teksto užuomazgų - dar ne poezija.

Anonimas

Sukurta: 2011-07-10 21:53:37

Atleiskite, bet būsiu tiesmukiška: man per daug pasikartojimų, tarp nieko, palikimo. suprantu, skausminga pripažinti, kad daug kas yra Ponas Niekas.

Vartotojas (-a): Jurgino žiedas

Sukurta: 2011-07-10 21:52:58

O man atrodo, kad visus posmelius dariau pagal viena sablona, manipuliuodama zodziu niekas.
Todel juose pasikartojantys zodziai lyg ir butini, kad pabrestu jog jie visi beveik vienodi, tik su siek tiek isvedziojimu, bet ta pacia prasme.