ŽALIA

į rūko glėbin žengiančią
svajingai nuogą Eglę
per dieną žaidusią
kaip vasaros drugiai
Žalčių karaliaus Žilvino
aistringos akys žvelgia
jis iki skausmo gyvas nori būt
nors šiandien
tai kas
kad po dangaus mėlynės prieklėčiu
jam skirtą dalgį
galanda jau žvaigždynų broliai
šienpjoviai

GELTONA

ne rytas dar
kodėl lauke šviesu?
prie lango prieinu aš tyliai
anapus stiklo lediniu balsu
grasina šaltis aklas vargšei zylei
į skaidrią sieną plakasi sparnais
plazdena virpančia širdim
sužvarbusi zylutė
įleisiu ją sušildysiu delnais -
šviesk naktyje
viduržiemio maža saulute

BALTA

purus dangus
lengvų pūkų lašais
nuprausia medžių
murzinas rankas ir pėdas
kvatojas kiemas
žaidžiančių vaiku balsais
regėdamas lyg debesim
baltais laukais
artėjančias
linksmas Kalėdas

VISOS SPALVOS. ARBA PRISILIETIMAS PRIE VAIKO SAPNO

iš ko padaryta vaivorykštė?

iš žemuogių pievos rausvų karoliukų?
iš elfų ir fėjų spalvotų pieštukų?
vaikystės knygelės margų paveikslėlių?
balionų drugelių žalių papūgėlių?
varveklių-bambeklių auksinių žvaigždučių?
gimtadienio torto vaškinių žvakučių?
o gal ji tik sapnas mažos boružėlės
kol sukasi ratas nakties karuselės?..