Santrauka:
Paskutinis iš Drąsutaičių ciklo
Paskutinė naktis prieš išeinant,
uždarant kiemo vartus.
Gandrai lizde kleketuoja
–
miklina savo sparnus.
Paskutiniai žodžiai kaip dalgis,
kaip pradalgės pienių – žolės.
Krenta šiltas vyturio rūkas
–
suvilgo kojas basas.
Į tolį nubėga takelis, suloja kaimo šuva.
Prie lango dega žvakelės –
kelrodės akys
–
Sudie!
Medis
2011-07-09 07:12:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-07-09 22:09:15
Į tolį nubėga takelis, suloja kaimo šuva.
Prie lango dega žvakelės –
kelrodės akys
Ši vieta - teksto esmė, nuoširdus darbas.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-07-09 19:53:46
Užliejantis krūtinę sulaikytu oru.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-09 14:12:45
santūri jausminė raiška sustiprina teksto įspūdį.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-09 09:43:25
Šis- skausmingas, kažkodėl atrodo jog be pažado sugrįžti.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-09 08:46:13
... nepaprastai gyvi žodžiai
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-07-09 08:20:35
Labai ryškiai ir raiškiai atgaivinate gamtovaizdžius, tiek realiam paveikslui, tiek vaizdiniams.
Krenta šiltas vyturio rūkas > čia nuostabu.
Prie lango dega žvakelės –
kelrodės akys > su gražiu įvertinimu atsisveikinimas.