Sugrįžau iš tamsos su vidurnakčio vėjais,
Ant plaukų prisikrėtus žvaigždžių,
Kad išblėstų jos veikiai tikrai nenorėjau,
Kai prie savo svajonių budžiu.
O prie židinio skaisčios viliokės liepsnelės
Vėl bučiuoja man skruostus, rankas,
Tik pakampėm pašiurpę šešėliai dar velias,
Ir į kojas, atrodo, įkąs.
Tyluma, apkabinus pečius, vėl palieja
Man į sielą migdolų žodžius,
Su vakariais Eolo gūsingaisiais vėjais
Šviesų jausmą sugrįžti meldžiu.
Ašaroja vaškinė žvakelė ir bando
Iškapsėt nuodėmingais lašais,
Kai sėkmė, pasilikusi viltį už lango,
Su kančia vėlei pokerį žais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-02-11 20:15:13
Nuostabu :) ...netikėtai aptikau visą kaupą šiltų, glostančių eilių :)
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2011-07-23 20:05:07
Paprieštaraučiau, bet prieš vėją jau nepučiu... O įsiskaityti tai tikrai reikėtų...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-08 23:58:24
Du pavadinimai nereikalingi
Sėkmė, kančia, šviesus jausmas, tyluma, apkabinus pečius, viliokės, bučiuoja skruostus >> nubalanintos frazės, blukinančios tekstą.
Visai neblogai išlaikytas ritmas, kalbos kultūra.
Trūksta nuo asmeninių išgyvenimų atriboto minties plėtojimo.
O žvaigždės, gražios. Man visada gražios. Eolo vėjai taip pat.
Dėl migdolų žodžių suabejojau - kaip gi?
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-08 22:26:33
patiko plaukai su žvaigždėm...pažais tą pokerį, praloš kančia ir tuomet sėkmė viltį žaist pasikvies :) ...gražūs vaizdiniai