Žolėj naktis. Vandenio kvapas.
Uodų vainikai zvimbia, kyla.
Paglosto kaktą vėjas drungnas,
Varlių kurkimas plėšo tylą.
Lyg vaiko spalvotą sviedinį
Gaudau jonvabalį prie karklo,
Tokį švelnų ir šviečiantį,
Kojelėm matuojantį delną.
Kalantį pulsą jaučiu rūke.
Džiaugsmu tikriausia aš pravirksiu,
Tikėdama magiška šviesa
Naktinio vabalėlio pilkšvo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-08 19:23:44
,,Džiaugsmu tikriausia aš pravirksiu," ...tai pats nuostabiausias verksmas...
Anonimas
Sukurta: 2011-07-08 16:13:06
Pritariu anksčiau pasisakiusiems. Kūrinukas gražus, naudojat gražius išsireiškimus. Ypač patiko: "varlių kurikimas plėšo tylą"
Tereikia šiek tiek kai kur pataisyti.:)
Anonimas
Sukurta: 2011-07-08 14:19:09
antrame posmelyje to "aš" nereikėtų, braukčiau. Pritariu, jog galima pakaitalioti žodžius. O šiaip gražu: "uodų vainikai", "kojelėm matuojantį delną".
Vartotojas (-a): vasario
Sukurta: 2011-07-08 11:48:47
Patiko sukurta maloni atmosfera.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-07-08 11:45:37
Gražūs vasariški pastebėjimai. Su švelniu jausmu.