Tėvui

pakeliui pakeliui visą laiką
link manęs link tavęs link skambučių
mano mielas tikriausiai nereikia
net sakyt
jei galėčiau pabūčiau
dar šiek tiek dar kažkuo kad nurimtum
tiktai rodos dienos pabrango
kol išmokom būti laimingais
kol išmokau  
stovėsi prie lango
kai ruošiuos paskubom į vienatvę
tik kalčių neišdrįsk pasisavint
net jei kartais abu prasikaltę
būk ramus
jos nei mano nei tavo
vėl tik tiek vėl link durų link sniego

palydėsiu
na ka tu nereikia

sumeluoju nepyk mano mielas
juk žinai
kaip baugu atsisveikint
Pelkė

2011-07-08 11:18:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-07-09 14:21:09

puikus tekstas, kuriam jautrumo suteikia dialogų-monologų nuotrupos įmontuotos į poetinį kalbėjimą.

Anonimas

Sukurta: 2011-07-08 22:30:01

Man čia kaip iš kasdieninių minčių raugo išdistiliuota 65 laipsnių ruginukė , kuri kala tiesiai į kraują, aplendama skarndį :)

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2011-07-08 21:02:57

Neišsikalbėta...Bet TAM yra dar laiko :)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-07-08 19:55:02

...paprieštarausiu...visai nepanašu, kad tėvui rašyta...bet pokalbis labai vaizdingas ir tikroviškas

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2011-07-08 18:47:49

nuostabu, nuostabi žodžių galia

Anonimas

Sukurta: 2011-07-08 18:28:12

Ateinu paskaitau, po valandos vėl sugrįžtu ir skaitau, ryt gal dar paskaitysiu.... be žodžių.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2011-07-08 18:16:40

kol išmokau
stovėsi prie lango
kai ruošiuos paskubom į vienatvę
...be žodžių...tyra...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-07-08 12:24:22

Jautru. Tos vietos: dienos pabrango, kalčių pasisavint, palydėsiu link durų, link sniego, baugu atsisveikint - ypač. Rašyta iš širdies.

Vartotojas (-a): vasario

Sukurta: 2011-07-08 11:52:54

"neišdrįsk" keisčiau į "nedrįsk"

"jei galėčiau pabūčiau
dar šiek tiek dar kažkuo kad nurimtum" - patiko!