Ligoninės palatos išmintis, tikroviška ir sodri.Kadangi teko patirti, supratau nuo pirmo iki paskutinio žodžio. Ir dėkoju už talpų bei sklandų tekstą. Beje, kai kurie dalykai poezijoje be patyrimo išskaitomi kaip žodžių kratinys, o su patyrimu iki širdutės nuslenka...Šiuo atveju perverta likau ir sujaudinta. Dėkoju.

Argi galima ,,Ramybės valanda" po tokių komentarų?

Man nepatiko, net nežinau kodėl:), gal , kad laikas į venas...

man visai viskas normaliai. ji nebūtų antro posmo, pirmas būtų tuščias ir lėkštas. tik va po žodžio /klaidos/ dėčiau klaustuką. va taip :
"Ir beprasmės gyvenimo klaidos?..
Karas, skurdas, ir vargo dejonės."
__________________________________
mes žiūrime į odą ant rankos, ji paviršius, o ant jos yra sakykime niežai. Po laiko, ta oda pasidaro nelygi, kur pleiskanota, kur šlapiuota, kur visai dar tik raudonais spogeliais. Ją išvarpė tie niežai. Gyvena sau ir dauginasi. Jeigu Žemė yra gyva, o ji yra gyva, tai faktas. Joje gyvena daug rūšių visokių gyvybės formų. Net 5 karalystės jų. Ir žmogaus gyvybės forma, iš žinduolių karalystės, keičia jos paviršių. Jei dievas turėtų delną ir perbrauktų (arba žemė delną) per savo odą pavyzdžiui Niujorke Žmogaus smegenyse vyksta procesai. Gimsta vaikas, jį užkrečia grybeliu, ar kokiu koli bacila, ir daro visokius eksperimentus, ieško vakcinos ir panašiai. Žmogaus smegenys taip rūgsta, kaip mielės ir ta gyvybės forma daro savo veiklą, kaip niežai ant odos. Tai gal pamatė didysis Žemės protas, ne žmogus, kad reikia kažką daryti, gal kad tie "niežai - žmonės"susinaikintų, nukreipė žmogaus gyvybės formos kolemtyvinę samonę - smegenyse, ta kryptimi. Mat ta gyvybės forma pažeidžia balansą, ima daugiau nė jai reikia, ir labai keičia Žemės odą. o žmonės, net neįtaria. Kažkada susinaikins, ir vėl prasidės viskas tik be tos bacilos, be tos bakterijos, ar infekcijos - žmonės. Marcinkevičius rašė "serga Žemė žmogum". Žmogus yra liga. (Marcinkevičius justinas, amžina atilsį.) tai gi, nėr to blogo, kas neišeitų į gerą. Gal žmonija link susinaikinimo juda. O saulė tai dar 5 000 000 metų (ar milijardus) neišeikvos energijos. Va flamingai tebėra, o dinozaurų - nebėr. Tai gal čia ne klaida? o gal ir klaida. Dėkite ten dėl to klaustuką ir daugtaškį.
Man atrodo trečias eilėraščiui silpniausias, išsikvėpęs. O pirmas ir antras - visai neblogai - papildo vienas kitą.

pirmoj strofoj nereikalingi gal, dar, vieną (pakankamai abstraktumo vien sąvokoje "kažkam")
antro posmo visai atsisakyčiau, jis nei poetiškas, nei sklandus, nei kažką duodantis tektsui (pasikartoja jungtukai, rimuojamos vienodos sakinio dalys, norimas praeities-dabarties kontrastas nesukurtas)
reikėtų antroj ir trečioj strofose taisyt skyrybą.
abejočiau ir trečios strofos paskutinės eilutės: ar tikrai vien laimės?
Pavadinimas papildo tekstą.

...och...klapsi...