Kai kalba paukščiai

Lietaus lašelyje
Skaidriam
Nuskęsta liūdesio
Sonetai.

Nurieda mintys
Kaip lietaus lašai,
Delnais nubraukiam
Nuoskaudų šešėlius.

Praeina lietūs,
Baigiasi naktis.
Prabunda rasos
Sidabrinės.

Nulyja smilkiniuos
Šarma,
Ir mes į tylą
Vėl išeiname po
Vieną.

Dabar klausais, kaip
Paukščiai kalba.
Ir tu giesmė tokia
Skambi.

Galbūt pavargstame
Mes kartais svaigiai,
Galbūt sunku mums
Būti savimi.
Lengvas Vėjas

2011-07-06 04:59:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2011-07-06 22:29:10

prasmingas eiliukas

Anonimas

Sukurta: 2011-07-06 13:34:34

kvinta nurodė pagrindinį dalyką, ko trūksta šiam kūriniui - krypties.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-07-06 10:00:06

Kūrinyje autorius įprasmina sunkumą būti savimi. Patiko darbas, linkiu „lengvo vėjo“ kūryboje.

Anonimas

Sukurta: 2011-07-06 09:03:19

savimi mums sunkiausia būti iš tiesų ) gražu

Vartotojas (-a): Lengvas Vėjas

Sukurta: 2011-07-06 08:11:25

Ak , tiesa, pacitavau D. Čepauskaitės eiles,kad būtų sukonkretinta galutinai mintis.:)Sėkmės.:)

Vartotojas (-a): Lengvas Vėjas

Sukurta: 2011-07-06 08:09:26

Aga, dar paminėkime ne tik Sibirą,bet ir badaujančias Afrikos gentis, karą Libijoje,kitas pasaulio kataklizmas.Kalbant apie "GAL",vertėtų prisiminti, kad tai dar savotiškas simbolis rodantis kryptį į paiešką,ieškot atsakymų.

"Gal tiktai diena praėjo

tarsi būtų kas nupūtęs

gal tik pirštai suvirpėjo

penkios mėlynos žibutės


gal kažkas kažko paklausė

gal išsprūdo žodis bukas

gal įsismelkė į ausį

balzganas tylos smeigtukas


gal ir norai išsipildė

tam kas norų atsisakė

gal tik vėjas tarsi dildė

brūkštelėjo palei akį


gal tiktai druska sudrėko

gal nuo ašaros tilviko

gal ir neįvyko nieko

jeigu nieko neįvyko


gal tik ne laiku sutemo

mėnuo išplaukė nutukęs

sublyksėjo iš po žemių

baltas kirmino dantukas


dar viena diena pro šalį

šiandien jau niekuo netapsi

tolstantys maži žingsneliai

gal kažkoks dievukas šlepsi ..." ir t.t.Kalbant apie tematiką,tamstos komentaras ir yra pilstymas iš tuščio į kiaurą.:)Bet, kaip žinoma,visi turi teisę turėti savo nuomonę,skonį ir supratimą, tad manau kad liksime kiekvienas prie savo nuomonės.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-07-06 07:43:47

Po vieną ir gimstame, nors gimsta ir dvyniai. Nu ir kas, (nėra išvystytos jokios temos. lyrinis herojus kažką sako, bet tas viskas pakariama ant virvelės "GAL" ir paliekama suptis ore. lyg tarp dviejų ppasaulių, tarp mirusiųjų ir gyvųjų, ne?) pažvelkite, citata:
"Galbūt pavargstame
Mes kartais svaigiai,
Galbūt sunku mums
Būti savimi."

______________
kodėl svaigiai, kodėl nežinote pavargstate ar ne, kodėl savimi būti negalite? Iš tikrųjų savimi būti reiškia būti savimi. Pabandykite nebūti savimi, ir jūs būsite nebūnančiu savimi savimi. Kitaip neįmanoma. NĖRA išvystyta tema - kalbama iš tuščio į kiaurą. Trūksta iki minties atskleidimo, o sakau, kad minties, nes tai pradedama daryti nuo pirmo posmelio, kalbant jame teiginiu: (citata) "Lietaus lašelyje
Skaidriam
Nuskęsta liūdesio
Sonetai."

_________
tai tam lyriniam herojui liūdna, reiškia jis yra liūdintis savimi. Kodėl lietaus lašelyje nuskęsta liūdesio sonetai,vėl gi, neatskleista tema. BET O TAČIAU, jums gera rašyti, tai ir rašote, puiku. gražu, šaunumėlis. Kažkada žmonės Sibire šąldavo, dabar sotūs laimingi šiltai aprengti, eiles rašo ir vargo nemato...
Vasilką rankoje laikai, visai kitaip negu po karo, atėjo nuostabūs laikai, miške rasos žemčiūgai karo, įsiklausai dainos, kuri galulaukėj pabaido kiškį, ir tobulas eiles kuri, kurias kur nori, ten ir kiški. amžina atilsį maestro Vytautas Kernagis dainuodavo. jaučiate, kaip vystoma mikntis kryptingai. jūsų eilėraštyje pribanguota ir pakarta viskas ant "gal man šąlta, gal man šilta, gal ir nežinau kam, bet ne man." :)