Vakarinės saulės šviesoj
Koks gražus tas gyvenimo laikas,
Ir atrodo – išauš dar Rytoj
Tarsi linksmas, kvatojantis vaikas.
Vėl pažadins paukščio giesmė,
Beržo kasos siūruos man už lango.
Vakarinėj šviesos ertmėj
Daug giedrų minučių aplanko.
Kai nušvis aksomo dangus
Nuo daugybės Dievulio žvakelių,
Pamąstysiu, kad myliu jus,
Ir ramiau praleisiu naktelę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2011-07-05 22:15:23
tylu ramu gera paskaicius toki eiliuka...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-07-04 23:36:41
kai puiku, kad dangus ne aksomo. įsivaizduoji, kiek mažai pas Dievą būtų buvę fantazijos ir skonio, jei jis tai dangų (jis tai bevardė giminė) aksominį... absurdas. (būtų)
citata;
"Kai nušvis aksomo dangus
Nuo daugybės Dievulio žvakelių"