Dienos – elgetos neišauklėjamos,
Nelaka šiandienos džiugesių.
Vakarykštėse siūlėse galo ieškosi.
Nesibrangina.
Nėra jausmo.
Išdžiūvusios, be pėdsakų slenkančios,
Visada atsistoja atokaitoje.
Kinkuoja galvomis
Lyg penkto gyvenimo baltos kumelės.
Vergėmis sesių keli tūkstančiai niekad nebuvo,
Visada persipynusiais delnais, sulipusios
Landžioja, tautinius žaidimus mėgdžioja,
Jauniausią bando paliesti,
Ir ta sužalota velkasi.
Tai valkatos!
Išvarvėjusiomis upelių akelėm,
Obelų žiedais mintančios,
Nukirstais pirštais ir apspjautom kojom,
Krakmolytais marškiniais aprėdytos,
Saulės spinduliais suveržtos,
Tėvui maldą rašančios vis
Trypia –
Pelkė, žiedais nubarstyta,
Su rykštėmis vaivų lenktyniauja.
Nužydėjusios geltonos, žalios
Raudonos
Birželiais branginamos.