Mano kelkraštis
Kelkrašty stovėjau,
Laukiau, gal nors kas?
Dienos, naktys ėjo,
Ir vėl vienas aš.
Kelkrašty stovėjau,
Prašiau, gal nors kas?
Rimtveidžiai praėjo,
Ir vėl vienas aš.
Kelkrašty stovėjau,
Maldavau, gal kas?
Vienas pažadėjo –
Duobę man iškas.
D.D.D.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-06 23:21:33
Šis eilėraštis bene stipriausias jūsų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-07-04 22:41:35
:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-07-04 15:31:22
Į mažą paketą sudėta paklausi dovanėlė. Po sarkazmu yra užuominų į kietokus santykius. Juk ne šiaip sau nuo laukimo ir prašymo pereinama prie maldavimo.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-07-04 11:21:00
sarkastiškas. Patiko.
Kas pažadėjo duobę iškast ar nereikės greičiau jam kast?
Anonimas
Sukurta: 2011-07-04 09:11:06
patiko "rimtveidžiai praėjo" )
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-04 07:54:45
... juodai...ilgai stovint duobę pačiam ištovėt galima...