Sūrus vanduo skalauja nuo laiko išblukusias svajas,
Išpaišytas smėlyje,
Bet Baltijos jūros gelmėj vis dar viltelė rusena –
Jūratei ir Kastyčiui, ir lietui kasryčiui.
Jūros gelmėj be vietos blaškos gintarai,
O krantuos ilgai dega saulėti ir smėlėti vakarai.
Jūratės ir Kastyčio meilės istorija –
Amžina jausmų simfonija,
Tik bangos jos gedulą vis daužo paryčiais.