Ant klevų viršūnių
Aš vaikščioju basa
Po gaivią ryto rasą
Ir ant minkštų
Pabudusių klevų
Viršūnių įžvelgiu
Saulėtą tavo sapną
Ten kur tarp cikadų
Klaidžioja viltis
O su mišku ošia
Ir mani plaukai
Ir tavo svajos
Susipynę
Pasitinka mūsų
Aušrą
Ir nejučia
Kaip tie klevai
Mes amžiams
Susikimbam
Šaknimis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-09-17 12:16:57
Gražu skaityti, matyti ir jausti...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-07-06 12:59:38
Paskutinis posmas saikingai jausmingas - gerai, gražu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-07-03 21:49:14
Grakštus. Būtent tokį apibūdinimą duočiau šito kūrinio dviems pirmiems posmeliams. O po to jau giliau - į žemę - šaknimis...