Iš vidurvasario dangaus (12)

*  *  *
gluosnis pakrantėj
kartu su vėju gena
debesį upėj
                                      
                                  *  *  *
                                  einam ir einam
                                  bet bangos vis sustabdo...
                                  tiltu į žarą
                                                                                    
                                                                       *  *  *
                                                                       saulėtekyje
                                                                       vanduo žvaigždėmis kalba
                                                                       senos legendos

*  *  *
jūros akmenys
gramzdina smiltis… akys
pilnos debesų

                                   *  *  *
                                   ramios Joninės
                                   nepražysta paparčiai
                                   per stiprus lietus

                                                                        *  *  *
                                                                        lietus ir vėjas
                                                                        talžo atvirą veidą
                                                                        be jokios kaltės

*  *  *
vėjo laipteliais
su boruže ant peties
per kopas dangun

                                   *  *  *
                                   kopų šnaresys
                                   smiltlendrės ašmenimis
                                   boružės skrydis

                                                                        *  *  *
                                                                        užkopus kalną
                                                                        sunkus nusileidimas
                                                                        atgal pas žmones

*  *  *
dangaus kelyje
žvilgsnis kalnų viršūnėm
pajusti paukštį

                                    *  *  *
                                   properšos danguj
                                   atveria tviskią gelmę
                                   paslėptos mintys

                                                                        *  *  *
                                                                        žavesio blyksnis
                                                                        akimirksniui ištirpdo
                                                                        žemišką trauką
Goda

2011-07-02 08:24:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-07-05 19:14:39

4,5, paskutinis ir prieš paskutinis :) ir kiti :) supa good.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-07-02 17:25:49

Ir kaip taip išmokti? ;)

Anonimas

Sukurta: 2011-07-02 15:23:21

gražu, tik vietoj "saulėtekyje vanduo žvaigždėmis kalba", pakeisčiau "saulėlydyje" )

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-07-02 14:25:59

Puikiai išreikštos mintys, man labiausiai du paskutiniai

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-07-02 13:34:58

Viskas, kas žmogiška, sutilpo šiuose perliukuose: nuo rasos lašo iki begalybės, nuo menkystės iki kilnios didybės.

Anonimas

Sukurta: 2011-07-02 11:06:46

Nuostabu.

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2011-07-02 10:36:08

aš pritariu visiems komentarams,neturiu ką pridurti [tiesiog skaitai ir dar nori skaityti]

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-07-02 10:14:07

Tiek erdvės žodžiams ir mintims, žaviuosi...

Anonimas

Sukurta: 2011-07-02 09:47:14

Pasivaikščiojau. Lengva, kai kelias toks, per kopas- dangun...Mintys jau, rodosi, žino savo vietą, tik!-...
Sunkus nusileidimas pas žmones...Ieškočiau aukščiausios smilgos--- dar kart atsispirti.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-07-02 09:33:54

Pritariu Ramunei – knygelei laikas.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-07-02 08:32:17

Visi alei vieno - nuostabūs... Ačiū