Keliauju. Nes aš tik basas,
Nieko neturintis paukštis.
Kartais sudrėksta sparnai
Ir negaliu pakilti nuo žemės...
Tačiau tai kelionė. Mano
Nesibaigianti ir beprasmė,
Nes nieko nepamenu, ką mačiau
Ir nieko negirdžiu, kas sakoma.
Keliauju. Per savo gyvenimą
Ir baimė širdį kamuoja,
Kad galiu nespėti visko apeiti.
Bet ar taip būna –
pavėluoti į savo gyvenimą?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-06 22:52:18
dienoraštinis, silpnas kūrinukas.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-07-01 13:29:17
Labai gražiai viską apibendrina, o tuo pačiu praplečia erdves pabaiga.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-01 10:58:02
Visur yra prasmė, tik tai dažnai suvokiame brandžiame amžiuje, o eilės jautrios, išjaustos. Gražios liepos :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-07-01 10:21:15
Nespėsim visko apieti, tik tiek, kiek mums skirta...