Tyliai nulipus nuo širdies ir betono
Po sparnais skrendu:
Gatvės, žmonės, žmonės, gatvės
Vijokliai ir tarpai

Skrendu nuo degtukų
Nuo rūko, tavo stiklinio pasaulio
Lipu per garsiai tavo laipteliais
Nuo nosinių iki galūnių

Skrisk, sakau
Bėk, sakau
Nuo gatvių, žmonių, žmonių, gatvių
Išmesk tą virpėjimą
Palik mane nuogą
Išdraskytą tavais netikėjimais

Prapulk, sakau
Kai aš pabuvus tyliai
Vėl nulipsiu nuo naštos
Ir tavas galias sumenkinsiu