Šiandieną sapną pamačiau,
Kur kažkada nakty regėjau,
Tik daug aiškiau ir dar gražiau,
Negu tada, kai taip norėjau.

Kai taip norėjau lenkti vyšnios šaką
Ir dar šiltas raudonas uogas skinti.
Jausti burnoje jų saldų aromatą
Ir tėviškę, sodelį mažą prisiminti.

Mačiau daugiau.
Mačiau save vėl kopiantį į medį,
Basnirčią, kelnėmis trumpomis iki kelių,
Tarp lapų šaukiantį, kaip ten, viršūnėj, gera...
Tiktai anūko jau balsu ir jo akių ugnelėm.

Na ir tegul. Tegul jau debesis kiti skaičiuoja
Ir vaiko juos nuo krašto iki krašto,
Tegul kitiems vyšnelės laibosios linguoja
Ir kantriai laiko netikėtą naštą.

Tegul kiti vyšnias prinokusias nuraško,
Man jų žiedų, pavasario žydėjimo pakanka,
Juk taip ramu, kai žiedlapiai nukloja taką,
Ir dar viena viltis ištiesia ranką.

Šiandieną sapną pamačiau,
Kur kažkada nakty regėjau...