1.
Pakilimas, ratai bėga,
tai gaivina kaip gira,
aš jaučiu variklio jėgą
sėdmenim ir nugara.
Pr.:
Aš esu virš debesų,
čia vėjuota ir vėsu,
vėl ir vėl mane čionai
neša mėlyni sparnai.
2.
Spaudžiu gazą iki galo —
ryškiai jaučiasi galia,
džiaugsmo drebinančio škvalo
sustabdyti nevalia.
3.
Lenkiam visagalį vėją —
nei radarų, nei baudų.
Mes laimingi, susilieję
su lėktuvu vienu du.
4.
Neparduosiu savo sielos
už šį jaudulį, tačiau
kilk, drauguži mano mielas,
kaip įmanoma aukščiau.
5.
Neaprėpt dangaus platybių,
čia tik saulė viršuje,
mes lyg nejudam, pakibę...
Laikas baigėsi, deja.
6.
Štai variklis keičia toną —
tu leidiesi ir suki,
ratai liečiasi betono…
Pailsėk, paukščiuk. Iki.
Pr.:
Aš esu virš debesų,
čia vėjuota ir vėsu,
vėl ir vėl mane čionai
neša mėlyni sparnai…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-27 23:57:32
apie ką? apie veržlumą?
dėl nesutapimų susidarė padrikumo įspūdis.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2011-06-27 23:56:09
Kažkoks nesusipratimas.
Hm, bet pavadinkime tai aukščiausia modernizmo viršūne.
Kodėl gi ne. ;)