Gražuole mano, mano vasarėle,
Priimk į savo karštą glėbį,
Kad svaigčiau žemuogėm laukinėm vėlei,
Ir lūpom liesčiau lauko gėlę.

Svaigink kvapu, taip noriu būti girtas
Nuo vyšnių raudonų, karčių pelynų,
Nuo pirmutinės šieno stirtos,
Nuo miško samanos, saldžių mėlynių.

Žinau, esi nenuorama ir greit paliksi,
Nubėgsi gelstančiais rugiais, rugpjūčio pievom,
Bet kol esi, ramunėm baltomis nušviski,
Dūgzk bitele darbščia auksinėj kaimo liepoj.