Neišsiųsti laiškai-6

Jei kartais tu esi viena tyloj...
Dar leiski man tave paliesti...
Dar leiski jausmui prisiliesti,
Dar leisk pabūti tavimi.
Jei kartais tu esi viena tyloj, – ir lūpos šnabžda mano vardą, –
Žinot tuomet tu privalai, – kad kitos lūpos tavo vardą taria...
Jei tu esi viena tyloj, jei tau kiti dabar sapnai sapnuojas,
Dar leisk paliesti širdį ir akis, – jose visa išsaugota ugnis...
Jei kartais tu esi viena tyloj,
Aš noriu būt tyla, ir niekad neišeiti.
Jei tu esi viena tyloj, – palieski mano ranką, –
Ir akyse ne krislas,
Ne tamsi naktis, – tai ašara, – kol tu esi tyloj...

Visas mūsų gyvenimas, kaip kaleidoskope lekiantys vaizdai...
Mirga dienų virtinės... slenka žmonių veidai...
Minioje ieškau tavo akių...
Viešpatie, kaip jas noriu surasti...
Mano jausmas toks didžiulis, kad atrodo, jis seniai nebetelpa manyje...
Ir tie atstumai, tie atstumai, trumpinu juos kiekvieną dieną...
Kiek tų dienų aš jau praradau? Kas suskaičiuos?