Kai po lietaus nušvinta saulės ratas
Ir šlapią žolę braukia mano basos pėdos,
Pasijuntu bent šią akimirką supratus –
Jos menkos, mūs kasdienės smulkios bėdos...

Lietus sulauktas, išsvajotas, šiltas
Nuplauna dulkes nuo pavargusių minčių,
Ir driekiasi akim nepastebimas tiltas,
Kurį pasieksi supratimo ilgu takučiu.

Dėkosi saulei, kad sušildė ir augino,
Dėkosi lietui, kad išgelbėjo gyvybę trapią.
Mes per retai menkus džiaugsmus branginam
Ir per retai po žolę braidom šlapią...